Europoje turime demografinių problemų ir ieškome daugiau darbo vietų – tiek baltųjų kolegų, pavyzdžiui, gydytojų, IT inžinierių ar mokytojų, bet ir mėlynų apykaklių, pvz., santechnikų, statybos darbuotojų ar elektrikų. Be to, žmonės už Europos ribų turi pakeisti savo gyvenimą ir pradėti naują etapą Europoje dėl socialinių ir ekonominių problemų. Kurkime programą, pagal kurią žmonės galėtų užsiregistruoti į Europą, mokytis vietos kalbos ir įgyti reikiamą profesiją konkrečiame regione. Tarkime, palestinietė iš stovyklos Libane ieško geresnės ateities ir yra pasirengusi persikelti į Švediją, mokytis švedų kalbos ir įgyti išsilavinimą, kad galėtų tapti slaugytoju. ES valstybė narė galėtų turėti kontroliuojamą tokių kandidatų sąrašą ir leisti tokiems kandidatams atvykti į šalį kontroliuojamomis aplinkybėmis mokytis kalbos, mokytis konkrečios reikalingos profesijos ir užpildyti spragą šalyje. Tai gali užkirsti kelią nekontroliuojamai migracijai tarp žmonių, kurie ieško geresnės ateities, nes dabar jie gali turėti teisėtą galimybę veikti žmoniškai. Jau turime vadinamąją ES mėlynąją kortelę, kurią būtų galima pratęsti!

Projektas „ReRoot“ yra nedidelė organizacija, kuri tik steigiama siekiant remti nenumatytas bendruomenes, tiriamas stovyklose, kuriose ugdomas permakultūrinis švietimas, ištekliai regeneraciniam žemės ūkiui ir gamtos terapijai. Ji remia jų trumpalaikius fizinius poreikius, taip pat ilgalaikę integraciją, psichinę ir fizinę gerovę. Ką tik pradėjau šį projektą ir jam reikia paramos!

Jei kalbėsime apie saugių migracijos maršrutų nustatymą, daugiausia dėmesio skiriame ekonominei migracijai ir galimybėms veiksmingai integruoti migrantus į darbo rinką taikant tokius matavimus kaip Europos mėlynoji kortelė. Tačiau turime nepamiršti, kad daugelis žmonių išvyksta dėl asmeninių ar kolektyvinių saugos priežasčių. Galėtųme pradėti taikyti tam tikrą prieglobsčio procedūrą, pagal kurią būtų nagrinėjamos konflikto regionų žmonių teisės ir poreikiai prieš jiems pradedant pabėgti. Jei jų prieglobsčio prašymas bus patenkintas arba jiems bus leista būti papildomai apsaugoti, Europos Sąjunga galėtų organizuoti sistemingas ir saugias perdavimo paslaugas tiems, kuriems jos reikia. Būtų užkirstas kelias konfliktinėms situacijoms prie ES sienų, nepažeidžiant žmogaus teisių, nei tiesiogiai įrengiant stovyklas, arba netiesiogiai perduodant grąžinimo operacijas Viduržemio jūros regione Libijos pakrančių apsaugos pajėgoms.

„Funkcinė integracijos ir imigracijos sistema su paskirstymo schema, naudinga tiek imigrantams, tiek ES piliečiams, kartu užtikrinant žmogaus teises“ Asmenų, atvykstančių į Europą per, inter alia, Italiją, Ispaniją ir Graikiją, imigracija gali būti sustabdyta tik tuo atveju, jei: Į Europą imigruojantys žmonės turi galimybę sąžiningai integruotis ir 2) ištekliai skiriami konkrečiam skaičiui ir visoms valstybėms narėms, turinčioms vienodą ir teisingą paskirstymo sistemą. Pirma, integracija ir imigrantai į ES: Integracija gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei yra infrastruktūra; aiškus planas ir tikslūs paskirstyti ištekliai. Kad kiekvienam imigrantui būtų suteikta sąžininga galimybė integruotis į atitinkamą visuomenę; kad „Erasmus“ programas būtų galima plačiai siūlyti ir jos nebūtų atskirtos, skaičius turi būti apribotas kiekvienam kvartalui, pusei metų arba metams, atsižvelgiant į tai, kokie statistiniai duomenys pateikiami: kiek laiko asmuo turi integruotis į atitinkamą valstybę narę? Antra, turi būti nustatyta visoje ES taikoma paskirstymo schema. Loginis pagrindas yra paprastas: Sąjungoje turi būti daugiau solidarumo ir naštos pasidalijimo elementų. Komisija kartu su Taryba turėtų įgyvendinti teisingo paskirstymo schemą, pagal kurią, inter alia, būtų atsižvelgiama į ekonominį pajėgumą, gyventojų skaičių ir gebėjimą įsisavinti lėšas. Tai užkirstų kelią pernelyg didelei naštai kai kurioms valstybėms narėms (pvz., Švedijai ir Vokietijai) ir, tikimės, sumažintų didėjantį nepritarimą priimti kitus migrantus. Visi kviečiu Jus rytoj dalyvauti seminare šiuo klausimu ir formuoti ES politiką šioje srityje. Žengkime didelį šuolį ir raginkime vieni kitus ir nenorą išgirsti jūsų atsiliepimų!

Labai svarbu skatinti, investuoti ir imtis veiksmų Europoje lėtinėmis ligomis sergančius jaunus tarptautinius, buvusius ir praeityje migravusius žmones. Kad tai būtų padaryta, turėtume įgyvendinti politiką, kuria būtų remiama Europoje lėtine liga sergančio jaunimo, turinčio migracijos istoriją ir turinčių tarptautinę kilmę, sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga.

Žinoma, saugumas prie ES sienų yra gyvybiškai svarbus. Visų pirma pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse padėtis prie sienų yra nepriimtinai nestabili.

Tačiau migrantai ir prieglobsčio prašytojai nėra ES priešas. Tai tiesiog beviltiški žmonės, bandantys užsitikrinti geresnį gyvenimą. Vietoj to reikia daugiau nuveikti kovojant su neteisėto žmonių gabenimo mafijos sėkme ES pietinėse kaimyninėse šalyse.

Tai galima padaryti stiprinant diplomatines ir karines pajėgas šiose srityse, tačiau tai bus daroma tik iki šiol. Kur kas geriau būtų skatinti migrantus atvykti į ES įprastais kanalais. ES turėtų sudaryti palankesnes sąlygas migrantams patekti į valstybes nares kitomis priemonėmis nei neteisėtas žmonių gabenimas.

Šiuo metu prieglobsčio procesas yra ilgas ir neskaidrus. Ji turėtų būti paspartinta ir skaidresnė. Teisėtos migracijos prieinamumas galėtų būti pagerintas kilmės šalyse sukūrus daugiau migracijos centrų, kurie leistų pradėti migracijos kelius be pavojingų neteisėtų kelionių.

Migrantai turėtų turėti galimybę prašyti vizos dėl teisės dirbti, gauti būsto ir darbo sutartis iš savo kilmės šalių ir saugiai persikelti į ES. Teisėta migracija – tai atsakas į širdį griaunančius vaizdus iš Viduržemio jūros.

Tiems, kurie jau yra priimančiosiose šalyse, turėtų būti optimizuotos sąlygos, kol laukiama prieglobsčio statuso patvirtinimo. Prieglobsčio procesas taip pat turėtų būti prieinamesnis, mažiau biurokratiškas ir mažiau bauginantis. Bet kokia diskriminacija šiuose procesuose turėtų būti panaikinta.

Masinė migracija sukelia chaosą: Europa negali priimti visų. ES ir jos valstybės narės susiduria su savo problemomis ir turėtų jas išspręsti prieš mėgindamos sušvelninti užsienio nelaimių padarinius.

Humanitarines operacijas Viduržemio jūroje vykdančios NVO trukdo mažinti imigraciją. Gelbėjant jūroje likusius kontrabandinius migrantus, jų veikla pažeidžia ES sienų politiką ir padeda neteisėtai gabenti mafijas toliau vykdyti neteisėtą veiklą. Taigi jie patys veikia kaip neteisėtai žmones gabenantys asmenys.

ES turėtų tai pripažinti ir su jais elgtis griežčiau. Jų laivai turėtų būti konfiskuoti arba sunaikinti, kad būtų išsiųstas aiškus signalas.

Krizė, su kuria Graikija susidūrė pastarąjį dešimtmetį, dar nesibaigė. Šalis, kuri yra vienas iš Europos istorijos ramsčių, turi kuo labiau padėti ES įveikti finansinius sunkumus. Graikijai reikia radikalių socialinės politikos ir gerovės reformų, taip pat finansinės pagalbos migracijos krizei valdyti.

Graikijai suteikiama galimybė kurti Europos ateitį.

Jau matomi dideli klimato kaitos padariniai – tikėtina, kad ateityje jie dar labiau paaštrės, o tai lems neišmatuojamas kančias ir milijonus pabėgėlių dėl klimato kaitos. Nors ES turėtų prisiimti atsakomybę ir skirti savo išteklius, kad padėtų mažiau pažengusioms šalims pagerinti savo infrastruktūrą ir padėti kuo daugiau žmonių, svarbu išlaikyti pusiausvyrą: ES turi užtikrinti savo struktūrą ir saugumą, nes neįmanoma struktūriškai susidoroti su milijonų žmonių antplūdžiu.

Reikėtų dėti daugiau pastangų integruojant migrantų vaikus į visuomenę. Dabar migrantų vaikai turi išmokti naują kalbą ir tuo pačiu metu mokytis pagal įprastą mokymo programą. Tai neveiksminga.

Turėtų būti įdiegti intensyvūs kalbų kursai, kad migrantų vaikai, prieš pradėdami mokytis pagal įprastines mokyklų programas, išmoktų savo naujojo namų kalbą.

Jau kurį laiką europiečiai migrantus laiko grėsme. Tai neteisinga: vietoj to jos suteikia galimybių. Europos gyventojai nesulaukia jaunesnio amžiaus, o pramonės sektoriuje dar labiau padidės darbo jėgos poreikis. Be to, kaimo vietovės, kuriose gyvena per mažai gyventojų, gali būti atkurtos. Jauni migrantai turėtų būti priimtini, išsilavinę ir pasirengę užpildyti Europos darbo jėgos skylutes, o daugiau migrantų turėtų būti skiriami šalims, kuriose yra palyginti vyresnio amžiaus gyventojų, taigi ir didesnis poreikis.

Tai turėtų būti daroma taip, kad būtų patvirtintas į Europą atvykstančių migrantų orumas. ES klestėjimas ir migrantų klestėjimas neturi būti varžomi. Iš tiesų, kuo greičiau tai bus padaryta, tuo geriau: reikia kuo greičiau sukurti nuoseklų migrantų integravimo į ekonomiką modelį, kad ES galėtų tinkamai reaguoti į galimą su klimatu susijusią migraciją.

Bendra sienų kontrolė yra labai sudėtinga. Todėl nenuostabu, kad ES jungtinė sienų agentūra FRONTEX turi daug galimybių tobulėti. Siūloma keletas idėjų, kaip pagerinti jos požiūrį į sienų valdymą:

• Siekiant užtikrinti migrantų teisių apsaugą, visoje FRONTEX veikloje turėtų dalyvauti ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) stebėtojas.
• Be to, FRA turėtų atlikti FRONTEX humanitarinės pagalbos kokybės vertinimus, kurie turi būti įtraukti į pagrindinių temų ataskaitas.
• FRONTEX turėtų būti taikomi tokie patys skaidrumo reikalavimai kaip ir kitoms ES agentūroms.
• Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai turėtų būti suteiktas svarbesnis vaidmuo priimant sprendimus FRONTEX operacijose.

Dublino susitarimas yra labai svarbus ES migracijos politikai. Tačiau joje yra keletas trūkumų:

• Prieglobsčio prašytojams, kiek įmanoma, turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti šalį, į kurią jie paskirti.
• Jei prieglobsčio prašytojų prašymai dėl apsaugos neišsprendžiami per jų prašymo nagrinėjimo terminą, jie neturėtų būti išvežti iš ES: jie turėtų būti saugomi, kol bus nustatytas jų statusas.
• Prieglobsčio prašytojų pasiskirstymas visoje ES turėtų būti nustatomas pagal kvotą, pagrįstą daugeliu kriterijų (įskaitant BVP ir nedarbo lygį). Tai turėtų apimti metodą, kuriuo užtikrinama, kad valstybės narės laikytųsi reikalavimų, kad būtų galima geriau suderinti teisės aktus.
• Kilmės ir tranzito šalyse prieglobsčio prašymai turėtų būti prieinamesni.

Šengeno erdvėje ES valstybių narių piliečiai gali laisvai judėti. Tačiau kai kuriems judumo ES aspektams vis dar reikia daug laiko ir pastangų, o tai trukdo lengviau judėti.

Kad laisvas judėjimas taptų prieinamesnis, ES galėtų siekti: panaikinti dokumentų tvarkymo naštą kertant sienas; sudaryti palankesnes sąlygas gauti socialinio draudimo numerius ne kilmės šalyse; sudaryti palankesnes sąlygas gauti vairuotojo pažymėjimą arba importuoti nuosavą automobilį; ir užsiregistruoti naujose šalyse. Šalys taip pat galėtų apsvarstyti galimybę parengti imigracijos vadovus anglų ir gimtąja valstybės kalba. Be to, laisvas judėjimas taptų prieinamesnis kaip ilgalaikė galimybė ES piliečiams, jei įsikūrus joje būtų lengviau įgyti kitų šalių pilietybę.

Investuoti į viešąjį transportą, kad jaunimas galėtų lengviau ir pigiau keliauti Europoje ir geriau pažinti jaunimą iš kitų Europos šalių.

Nors tokios programos kaip „Erasmus+“ padeda mums užmegzti tarpusavio ryšius, turime sutelkti dėmesį į tai, kas yra kur kas svarbesnė – galimybė patogiai ir už prieinamą kainą keliauti visoje Europoje. 

Pirma, mums reikia geresnės infrastruktūros. Jaunimas pabrėžia, kad nori daugiau tarptautinių traukinių. Antra, keliauti šiais traukiniais turėtų būti galima taikant nuolaidą studentams ir kitiems jaunuoliams, siekiant užtikrinti, kad Europa ir Europa būtų visiems prieinamos. Siekiant palengvinti tarptautines keliones po Europą, svarbu teikti geresnę informaciją, kad būtų galima teikti paraiškas dėl darbo užsienyje, ir paaiškinti, kokių dokumentų reikia. 

Pastarasis pavyzdys taip pat rodo, kad jaunimas nori ne tik keliauti po Europą laisvalaikio tikslais. Taip pat aiškiai pageidaujama, kad Europa palengvintų darbo jėgos migraciją Europos viduje.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos (FRONTEX) turėtų būti prižiūrimos siekiant užtikrinti, kad agentūros veiksmai atitiktų pagrindinių teisių principus. Pavyzdžiui, FRONTEX adresuotus skundus turėtų nagrinėti išorės institucija, o ne pati FRONTEX.

Labai sunku integruotis į naują šalį, kurioje atsiranda nauja biurokratija nauja kalba. Migrantams reikia daug pagalbos ieškant tinkamo kelio. Siekdama padėti, ES galėtų padėti sukurti programėlę, kurioje būtų pateikiami išsamūs patarimai ir atsakymai į pagrindinius klausimus, susijusius su integracija kiekvienoje valstybėje narėje. Programėlė būtų skirta:

• Migrantų teisės ir pareigos
• Galimybės įsidarbinti.
• Informacija apie švietimo galimybes.
• Informacija apie vietos bendruomenes.
• Patarimai pagrindiniais praktiniais klausimais, įskaitant nuomą, registravimą, draudimą ir t. t.

Tai galėtų būti papildyta pokalbių robotu, turinčiu žinių apie nacionalinius arba vietos teisės aktus ir sistemas.

Buvo pasidžiaugta neseniai įvykusia teniso žvaigždės Emma Raducanu sėkme; tačiau be migracijos tai nebūtų buvę įmanoma. Migracija teikia didžiulę galimą naudą tiek migrantams, tiek priimančiosioms bendruomenėms ir šalims, tačiau ji taip pat yra prieštaringa tema ir dažnai yra melagingų naujienų taikinys.

ES turėtų kovoti su dezinformacijos, populizmo ir išankstinio nusistatymo poveikiu vykdydama komunikacijos kampaniją, kuria piliečiai būtų informuojami apie sveikos migracijos sistemos naudą. Tai padėtų sumažinti įtampą bendruomenėse ir prisidėti prie konstruktyvesnių diskusijų ir migracijos vaidmens.

ES nepriklausančių šalių studentai, baigę studijas Europos universitetuose, susiduria su darbo leidimų ir paramos trūkumo problema. Tai didžiulis dalykas: užsienio absolventai iš Europos universitetų turi daug pasiūlyti priimančiosioms visuomenėms. Siekiant padėti absolventams, norintiems likti šalyse, kuriose jie mėgsta, o priimančiosioms šalims – pasinaudoti studentų teikiamomis galimybėmis, turėtų būti supaprastintas buvimo Europoje procesas.

Turėtų būti bandoma taikyti visos ES procedūrą darbo leidimams gauti; jei tai pernelyg radikali, valstybės narės turėtų būti skatinamos bent jau suderinti savo reikalavimus. ES nepriklausančių šalių absolventams turėtų būti teikiama parama ieškant leidimų dirbti.

Daugelis į Europą atvykstančių migrantų įgijo ribotą išsilavinimą. Jiems mokyti reikia daug išteklių ir daug laiko. Tai yra iššūkis viltis, kad bus užpildytos Europos darbo jėgos, kuri dažnai turi palyginti techninių reikalavimų, spragas. Todėl teisėta imigracija turėtų būti taikoma tik tiems migrantams, kurie turi Europai reikalingų įgūdžių ir kurie jau yra įgiję aukštą išsilavinimo lygį.

ES turėtų toliau plėtoti savo Mėlynosios kortelės iniciatyvą, kad pritrauktų šviesių protų į būtinas ekonomikos sritis už Europos ribų. Tai leidžia ES išlaikyti atviras sienas ir išlaikyti teisėtą migraciją. Prireikus būtų galima apriboti per metus išduodamų vizų skaičių.

Neteisėta imigracija per Viduržemio jūrą yra didelis iššūkis sienų kontrolės agentūroms, įskaitant FRONTEX – ES sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą. Tai pripažįstant, gali būti naudinga padidinti FRONTEX darbuotojų skaičių. Palydovinis vizualizavimas Viduržemio jūroje taip pat gali padėti: palydovai, susieti su sudėtinga dirbtinio intelekto vaizdų analize, galėtų sudaryti sąlygas FRONTEX laivams tikruoju laiku pateikti perspėjimus, kurie padėtų jiems rasti migrantų laivus ir saugiai juos grąžinti į jų kilmės vietas.

Tai sumažintų neteisėtą imigraciją, atgrasytų migrantus nuo pavojingos kelionės per Viduržemio jūrą ir sumažintų neteisėtai žmones gabenančių asmenų patikimumą.

Šiuo metu ES priklauso nuo kaimyninių režimų Libijoje, Turkijoje, Maroke ir kitur, kad padėtų sumažinti migrantų srautus į Europą.

Tai rizikinga: Ji atveria ES autoritariniams režimams šantažuoti ir gali lemti piktnaudžiavimą migrantais. Kad to būtų išvengta, ES turėtų gerokai sustiprinti savo gebėjimus formuoti bendrą užsienio politiką. Ji turėtų įgyti galimybę toliau ginti savo interesus, prireikus naudodama švelniąją galią, kad sumažintų migracijos srautus prie šaltinio.

Dėl naujų išorės krizių reikia stiprinti bendrą politikos formavimą ir akcentuoti prevenciją prieš migracijos priežastis, o ne pernelyg didelį į saugumą orientuotą atsaką į migraciją, kai ji jau įvyko. 

Kad Europa galėtų sėkmingai valdyti imigraciją, reikėtų nustatyti griežtas minimalias sąlygas, pagal kurias būtų nustatoma, kokiu mastu kiekvienas migrantas turėtų integruotis. Atvykę migrantai turėtų būti informuojami apie šias sąlygas. Sąlygos turėtų apimti pastangas didinti jų kalbinius gebėjimus; rasti darbą; dalyvauti savanoriškoje veikloje; ir panašiai. Tiems, kurie nenori sutikti su šiomis sąlygomis ir jų laikytis, ypač tiems, kurie, kaip nustatyta, įvykdė nusikaltimus, neturėtų būti leidžiama ilgą laiką likti Europoje.

Žinoma, tam reikia, kad migrantai turėtų galimybę integruotis ir veikti, kad būtų pasiektos šios sąlygos. Todėl ES ir valstybės narės turėtų daug investuoti į paramą naujai atvykusiems migrantams ir kandidatams į ilgalaikę integruotą gyvenamąją vietą.

Daug migrantų, bandančių pasiekti Europą, dabar apgyvendinami prie Europos sienų esančiose stovyklose. Viena iš tokių stovyklų yra Lipos stovykla netoli BihaÄΚ Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur 1300 žmonių buvo benamiai po to, kai stovykla išdeginta. Nepakankama ES parama nedaug padėjo pagerinti labai sudėtingas sąlygas, ypač kai trūksta pastogės, vandens ir elektros energijos.

Niekas netampa smagiu pabėgėliu. ES turėtų dėti daugiau pastangų, kad padėtų prie jos sienų įstrigusiems migrantams. Ji turėtų aktyviai bendradarbiauti su nacionalinėmis vyriausybėmis ir teikti daugiau ir tikslingesnės pagalbos, kad būtų pagerintos stovyklos ir užkirstas kelias sąlygų blogėjimui. Jei būtų galima suteikti pagalbą, pabėgėlių teisės neturėtų būti toliau ignoruojamos. 

Dėl didėjančios migracijos į ES atitinkamai padaugėjo nesantaiką kurstančio nacionalizmo. Tai iš dalies atspindi vertybių, laikomų migrantus priimančiose šalyse, ir vertybių, kurias, kaip manoma, turi patys migrantai, priešpriešą. Kyla pavojus, kad sustiprės antikonkurencinės nacionalistinės partijos.

Reaguodama į tai, ES turėtų laikytis tvirtesnės pozicijos išreikšdama savo bendras vertybes. Tai visų pirma turėtų apimti aktyvią ir užuojautą ES politiką gelbėjant ir tvarkant į Viduržemio jūrą atvykstančius migrantus. Antra, ES turėtų aiškiai nurodyti savo įsipareigojimą visų pirma gerbti lyčių teises, kad būtų iškreipta prieš imigrantus nukreipta retorika ir kad atvykstantiems migrantams būtų aišku, jog labai svarbu pripažinti įtraukias ES vertybes.

Sekdami daugelio Šiaurės šalių pavyzdžiu, turime padidinti imigrantams skirtų programų finansavimą, kad jie galėtų įgyti tvirtą išsilavinimą, daugiausia dėmesio skirdami kalbai ir pilietinėms vertybėms siekiant geresnės integracijos į visuomenę. Taigi galime parodyti ir tuos, kurie jau yra Europos piliečiai, ir tuos, kurie atvyksta į Europos šalis, kad būti europiečiu priklauso ne nuo etninės kilmės, religijos ar kilmės, o nuo bendrų vertybių, pavyzdžiui, laisvės, lygybės, integracijos ir pagarbos kitiems.

Kaukės turėtų būti vienodai paskirstytos visiems Sąjungos šalyje gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų statusą. Teisėti imigrantai iš ES nepriklausančių šalių, studijuojantys ar dirbantys (ir mokantys mokesčius) turėtų būti traktuojami taip pat, kaip ir kiti gyventojai, turintys vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Mums reikia nelydimų nepilnamečių užsieniečių apsaugos politikos. Problemų, su kuriomis susiduria nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, yra daug ir labai sudėtinga. Dėl karo ir netvarkos tūkstančiai pabėgėlių atvyko į Europos Viduržemio jūros regiono pakrantes, o dėl to padaugėjo nelydimų nepilnamečių ES valstybėse narėse.

Italijoje, prieš priimant 2018 m. spalio 4 d. Dekretą dėl imigracijos saugumo (2018 m. spalio 4 d. Įstatyminis dekretas Nr. 113), 2018 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr. 132 pertvarkytas į prieglobsčio prašiusius nepilnamečius, buvo visuotinai pripažinta, kad nesant tarptautinės apsaugos sąlygų, dėl ypatingos jų pažeidžiamumo būklės buvo užtikrinta humanitarinė apsauga.

Panaikinus humanitarinę apsaugą, nepilnamečiai, kurie kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos ir kuriems pranešta apie atsisakymą suteikti prieglobstį beveik suaugusiems (18 metų), ir toliau nebus apsaugoti. Šių atvejų jau yra labai daug, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis atvykimo amžius yra 17 metų. Prieš kai kurių valstybių narių ribojamąją politiką pageidautina imtis teisėkūros priemonių prieš nelydimus nepilnamečius užsieniečius, ypač pažeidžiamus asmenis, kad būtų užtikrinta humanitarinė apsauga.

Dabartinis žiniasklaidos diskursas kelia baimę, kad migrantai į ES skatina ekstremistinį islamą. Siekiant sušvelninti šią baimę ir užkirsti kelią realaus ekstremizmo augimui, reikia imtis aktyvių veiksmų daugiakultūrėms Europos visuomenėms remti.

Turėtų būti užkirstas kelias ekstremistinėms grupuotėms, skleidžiančioms radikalias ideologijas mokykloje, darbo vietoje ar religinėje institucijoje. Taip pat reikėtų remti įtraukią, tolerantišką praktiką remiančius tinklus ir organizacijas. Jei norime gyventi daugiakultūrėje visuomenėje, turime imtis veiksmų, kad sumažintume įtampą tarp bendruomenių, o ne ją skleisti.